Nusikaltimas kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei? Skambink 112

Įsivaizduokite situaciją: vėlų vakarą gatvėje jus užpuolė ir apiplėšė. Fizinės žaizdos sugis, telefoną ar piniginę nusipirksite naują. Tačiau kas padės išgyventi po to sekantį košmarą – nuolatinę baimę, nemigą ir slegiantį nesaugumo jausmą?

Iki šiol Lietuvoje veikia taisyklė – jei nukentėjusiam žmogui reikia psichologo ar teisininko pagalbos, jis turi jos ieškoti ir kreiptis pats. Tačiau realybė rodo, kad išsigandusi auka dažniausiai užsidaro savyje. 

Naujas įstatymo projektas ruošiasi sugriauti šią sieną. Valstybei siūloma keisti požiūrį: pagalba pati ieškotų žmogaus.

Istorija iš gyvenimo: viena palikta Elena

Siekis keisti tvarką gimė ne popieriuje, o iš realių, skaudžių žmonių patirčių. Istorija, kuri puikiai iliustruoja dabartinės sistemos spragas:

Elena (vardas pakeistas) tapo telefoninių sukčių auka – prarado visas savo gyvenimo santaupas. Atvykusi į policijos komisariatą, moteris buvo ištikta didžiulio šoko. Pareigūnai užpildė protokolą, pradėjo tyrimą ir Elena grįžo į tuščius namus. Keturias dienas ji negalėjo miegoti, o iš gėdos ir baimės nedrįso apie tai papasakoti net savo vaikams.

Kadangi streso būsenoje Elena neatkreipė dėmesio į Akredituotos pagalbos tarnybų sąrašą, kurį pateikė policija, Elena liko visiškai viena su savo trauma, nors nemokama psichologinė ir teisinė pagalba jai priklausė nuo pirmos minutės.

Būtent tokias situacijas Specializuotos pagalbos tarnybų asociacija siekia ištrinti iš mūsų kasdienybės, inicijuodama Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimus. 

Siekiamas naujasis modelis: duomenys keliautų automatiškai

Specializuotos pagalbos tarnybų asociacija parengė Įstatymo pakeitimo projektą ir pateikė jį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pagrindinis projekto tikslas – įtvirtinti nuostatą, pagal kurią nukentėjusio asmens duomenys būtų perduodami tiesiogiai akredituotai pagalbos tarnybai.

Kai tik policija užregistruos nusikaltimą, nukentėjusiojo kontaktai, apskričių principu, automatiškai nukeliautų akredituotoms pagalbos tarnyboms. Šių tarnybų specialistai patys paskambintų nukentėjusiam žmogui. Jie tiesiog paklaustų: „Sveiki, žinome, kas nutiko. Kaip mes galime jums padėti?“

Žmogui nereikės nieko ieškoti ar prašyti – valstybė pati išties ranką sunkiausią akimirką.

 

Eksperto žodis

Šie pokyčiai būtų ne tiesiog biurokratinis taisyklių keitimas. Tai esminis lūžis visuomenės požiūryje į nukentėjusįjį.

Savo vertinimu apie ruošiamą projektą pasidalijo Specializuotos pagalbos tarnybų asociacijos valdyba:

„Dalis nukentėjusių asmenų dėl patirto streso, baimės ar paprasčiausio informacijos trūkumo patys niekada nesikreipia pagalbos. Mes matome, kad akredituotų pagalbos tarnybų sąrašo pateikimas iki šiol buvo kaip nematomas barjeras, užsidėtas pliusas, kuris iš esmės neveikia. Panaikinę šį formalumą, mes užtikriname, kad profesionali psichologinė, teisinė ir socialinė parama pasiektų kiekvieną žmogų pačiu laiku – kai jos labiausiai reikia, o ne tada, kai auka jau būna išsekusi nuo vienatvės ir problemų.“

 

Kokią pagalbą galima gauti dabar?

Svarbu žinoti, kad nemokama pagalba nėra susijusi tik su teismais. Nesvarbu, ar parašėte pareiškimą policijai, ar vis dar dvejojate – teisę į pagalbą turi kiekvienas, tačiau privalo kreiptis asmeniškai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje nurodytos pagalbos tarnybos nukentėjusiems teikia šias paslaugas:

 

Šie pokyčiai Lietuvoje padėtų ne tik įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, bet ir sukurti saugesnę valstybę. Kai pasieksime tikslą, kad pagalba pati pasibelstų į duris, tuomet neliks pamirštų ir vienišų aukų. 

Svarbu: Jei nusikaltimas kelia tiesioginį pavojų jūsų ar artimųjų sveikatai bei gyvybei, nedelsdami skambinkite skubios pagalbos telefonu 112.

Daugiau informacijos apie jūsų teises ir pagalbą visada galite rasti platformoje AsNukentejau.lt. Nuoroda į dabar galiojantį Įstatymą: XIV-169 Lietuvos Respublikos pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymas.