Informacija nukentėjusiems
Šiame puslapyje aprašyta:
Nusikalstamos veiklos
Nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus.
Smurtinis nusikaltimas – Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika.
Persekiojimas – tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekioja žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai.
Nuosavybės-turtinis nusikaltimas – Nusikalstamos veikos nuosavybei gali būti suprantamos kaip tokios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos veikos, kuriomis kėsinamasi į asmens, valdančio turtą pagal įstatymus, teisę valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ar juo disponuoti. Turtinės nusikalstamos veikos iš esmės pasižymi tuo, kad jas darant yra pagrobiamas, pasisavinamas ar užvaldomas svetimas turtas arba kitokiu būdu padaroma turtinė žala. Svetimu turtu pripažįstami daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui ir yra jam svetimi.
Nusikalstamos veikos nuosavybei gali būti skirstomos į:
-nusikalstamos veikos, susijusios su nusikalstamu praturtėjimu (vagystė, plėšimas, sukčiavimas, radinio pasisavinimas ir kt.);
-nusikalstamos veikos, nesusijusios su nusikalstamu praturtėjimu, bet darančios materialinę žalą (turto iššvaistymas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt.).
Seksualiniai nusikaltimai – seksualiniai veiksmai, darantys fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir ardantys visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą. Lytinių nusikaltimų objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse seksualiniai nusikaltimai skirstomi:
149 straipsnis. Išžaginimas – tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas – tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle,
151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti – tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu.
152 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas – tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą.
153 straipsnis. Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas – tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Prekyba žmonėmis – Tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.
Kibernetiniai nusikaltimai – tai nuo kibernetinės erdvės priklausomos, duomenų ar informacijos apdorojimo pagrindu pagrįstos nusikalstamos veikos, nukreiptos į elektroninių duomenų ir sistemų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą. Tai tapatybės, virtualiojo turto vagystė ir padirbinėjimas, pinigų plovimas, turto prievartavimas, sukčiavimas, duomenų vagystė, brukalo ir kenkimo kodo (kenkėjiškos programinės įrangos) platinimas, taip pat priekabiavimas, seksualinė prievarta prieš vaikus, rasinės neapykantos ir teroro aktų kurstymas, smurto šlovinimas arba teroristinis turinys, rasizmo ir ksenofobijos skleidimas.
Diskriminaciniai nusikaltimai – Diskriminacija laikomas nepalankus elgesys su žmogumi dėl jo lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo. Diskriminacija nėra laikomas bet koks nevienodas ar mažiau palankus elgesys su žmogumi.
Nukentėjusių asmenų teisės
1. Nukentėjęs asmuo, atsižvelgiant į individualius jo poreikius, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį, turi teisę:
- nemokamai konfidencialiai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ar (ir) organizuojama pagalba;
- nemokamai gauti informaciją jam suprantama kalba jo ir pagalbą teikiančių subjektų sutarimu pasirinktais būdais ir priemonėmis, taip pat gauti vertimo žodžiu, raštu, gestų kalba paslaugas;
- pasirinkti asmenį, kuris dalyvautų kreipiantis į pirmojo kontakto instituciją ir padėtų jam suprasti ir (ar) būti suprastam, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja paties nukentėjusio asmens interesams ir (ar) kitaip trukdo teikti pagalbą;
- gauti sveikatos priežiūros ar (ir) socialines paslaugas, kurių teikimas reglamentuotas atitinkamai Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Socialinių paslaugų įstatyme ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
2. Nukentėjusio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai turi teisę nemokamai naudotis pirmojo kontakto institucijų ir pagalbos tarnybų teikiama ir (ar) organizuojama pagalba pagal individualius poreikius, dėl nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius, priklausomai nuo žalos, patirtos dėl padarytos nusikalstamos veikos, masto.
3. Teisė gauti pagalbą nepriklauso nuo to, ar nukentėjęs asmuo ar jo teisėtas atstovas pateikė kompetentingai valstybės ar savivaldybės institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą dėl nusikalstamos veikos, ar nepateikė.
4. Teikiant šiame įstatyme nustatytą pagalbą nukentėjusiam vaikui, turi būti užtikrinamas jo atstovo pagal įstatymą dalyvavimas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimas
Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą turi nukentėjęs asmuo, kuriam teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Taip pat kompensuojamos nukentėjusio asmens patirtos bylinėjimosi (proceso) išlaidos, kurias priteisė teismas, ir vykdymo išlaidos.
Jeigu asmuo, pateikęs prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, miršta, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jei teisę į smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimą turintis asmuo miršta nepateikęs prašymo dėl svarbių priežasčių ir nėra pasibaigęs prašymo pateikimo terminas, teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi šio asmens įpėdinis.
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais;
2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta;
3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleisto šioje dalyje nurodyto termino atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Laikoma, kad teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo;
2) antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą;
3) už žalą atsakingo asmens atlygintos, iš už žalą atsakingo asmens išieškotos žalos, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų ar kitų asmenų kompensuotos žalos bendra suma nesiekia nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio.
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala nekompensuojama, jeigu nukentėjęs asmuo prašyme kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateikė melagingą informaciją.
Antrinė teisinė pagalba
Nukentėjusiesiems, pageidaujantiems gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas. Smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kompensuoja valstybė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priima prašymus, padeda surinkti reikiamus dokumentus ir persiunčia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Padaryta žala kompensuojama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimu.
Nepilnamečių atveju, antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje galima gauti, jeigu jis yra įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis; civilinėje byloje, jeigu jis gali būti procese ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu; ir administracinėje byloje, jeigu jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nepilnamečiai turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į jų turimą turtą ir pajamas.
Pagalbos organizavimas ir pagalbos linijos
Pagalbos organizavimas ir teikimas pagalbos tarnyboje
1. Pagalbos tarnyba organizuoja ir teikia pagalbą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į individualius nukentėjusio asmens poreikius ir dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius.
2. Pagalbos tarnyba, gavusi nukentėjusio asmens duomenis (vardas ar (ir) pavardė, kontaktinis telefono ryšio numeris ar (ir) elektroninio pašto adresas) iš pirmojo kontakto institucijos arba iš paties asmens, kuris tiesiogiai kreipėsi į pagalbos tarnybą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo dienos ar asmens kreipimosi dienos, pradeda organizuoti pagalbos teikimą, laikydamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos akredituotos pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims tvarkos.
3. Nukentėjusio asmens prašymu į pagalbos tarnybą dėl pagalbos nukentėjusiam asmeniui teikimo gali kreiptis ir kiti asmenys. Šiuo atveju jie, nukentėjusiam asmeniui sutikus dėl pagalbos teikimo, pagalbos tarnybai nurodo nukentėjusio asmens vardą ar (ir) pavardę, telefono ryšio numerį ar (ir) elektroninio pašto adresą, nusikalstamą veiką, nuo kurios asmuo nukentėjo.
4. Pagalbos tarnyba atlieka šias funkcijas:
- įvertina nukentėjusio asmens poreikius, atsiradusius dėl padarytos nusikalstamos veikos, kartu su nukentėjusiu asmeniu sudaro pagalbos priemonių planą ir organizuoja pagalbos teikimą;
- teikia informaciją apie nukentėjusių asmenų teises ir institucijas, kurios jas gali užtikrinti, o kai nukentėjęs asmuo yra vaikas, – apie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, nurodydama juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;
- teikia informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias socialines paslaugas;
- teikia emocinę ir (ar) psichologinę pagalbą arba ją organizuoja;
- organizuoja nukentėjusių asmenų, kuriems reikia saugios vietos, laikiną apgyvendinimą (laikino apgyvendinimo paslauga, jei būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu);
- teikia informaciją nukentėjusiems asmenims apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas;
- nukentėjusio asmens prašymu organizuoja jo palydėjimą į kitas įstaigas ir organizacijas;
- informuoja nukentėjusį asmenį, kuris tiesiogiai kreipiasi į pagalbos tarnybą, apie galimybę baudžiamojo proceso metu pateikti kompetentingai institucijai skundą dėl nusikalstamos veikos, nuo kurios jis nukentėjo, nurodo kompetentingos institucijos pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą;
- teikia informaciją apie baudžiamajame procese kompetentingas institucijas (nurodo juridinio asmens pavadinimą, veiklos vykdymo teritorijos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą) ir jų teikiamą pagalbą.
Pagalba nuo teroristinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims
Pagalbą ir būtinąją medicinos pagalbą nuo teroristinių nusikaltimų nukentėję asmenys turi teisę gauti iškart po teroristinio nusikaltimo padarymo.
Europos Sąjungos valstybėje narėje nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę gauti informaciją apie savo teises, pagalbą ir kompensacijas, numatytas ir teikiamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje buvo įvykdytas teroristinis nusikaltimas. Ši informacija renkama ir nuo teroristinio nusikaltimo nukentėjusiam asmeniui teikiama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka.
Pagalbos linijos
Interneto karštoji linija – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) įkurta karštoji linija skirta konfidencialiai ir anonimiškai pranešti apie internete aptiktas patyčias, pornografiją, rasinę ir tautinės nesantaikos kurstymą, smurtą, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, kitą žalingą turinį. Prenešti: https://www.svarusinternetas.lt/pranesk/1. Daugiau informacijos: https://www.svarusinternetas.lt/
Prekybos žmonėmis linija – nemokamas, visą parą veikiantis pagalbos tinklas. nukentėję asmenys ar jų artimieji gali gauti konfidencialią psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą. Linija padeda kovoti su priverstiniu darbu, seksualiniu išnaudojimu bei kitomis vergovės formomis Lietuvoje ir užsienyje. Telefonas: 0 800 91119. Daugiau informacijos: https://stop-trafficking.lt/
Prabilk – nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, padedantis seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms, jų artimiesiems ir specialistams gauti informaciją, emocinę paramą bei nukreipimą dėl reikiamos pagalbos. Telefonas: 0 661 69990. Daugiau informacijos: https://prabilk.lt/
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) – nemokama ir konfidenciali pagalba asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje ar susiduriantiems su smurto artimoje aplinkoje pavojumi. Suteikiama informacija apie SKPC pagalbą: konsultanto, psichologo ir teisininko bei kita reikalinga informacija dėl smurto artimoje aplinkoje. Telefonas: 0 700 55516. Daugiau informacijos: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/
Emocinės paramos linijos
Jaunimo linija – nemokama ir anoniminė emocinė parama jaunimui, jaučiant nerimą, vienišumą, liūdesį ar susidūrus su įvairiais gyvenimo sunkumais. Skambinantieji išklausomi, palaikomi, padedama žmogui nelikti vienam su savo išgyvenimais. Telefonas: 0 800 28888. Daugiau informacijos: https://jaunimolinija.lt/
Vaikų linija – emocinė parama vaikams ir paaugliams, kurie nori pasikalbėti apie savo problemas, baimes ar sunkumus. Galima kreiptis dėl patyčių, konfliktų šeimoje, vienišumo ar kitų emocinių sunkumų. Pagalba nemokama ir anonimiška. Telefonas: 116 111. Daugiau informacijos: https://www.vaikulinija.lt/
Vilties linija– emocinė parama suaugusiesiems, išgyvenantiems psichologinius sunkumus, stresą, neviltį ar vienišumą. Skambinantieji išklausomi, palaikomi ir padedama žmogui rasti viltį bei sprendimų galimybes. Pagalba teikiama anonimiškai visą parą. Telefonas: 116 123. Daugiau informacijos: https://www.viltieslinija.lt/
Pagalbos moterims linija – emocinė parama moterims, išgyvenančioms krizę, smurtą, netektį, vienišumą ar kitus sunkumus. Suteikiama saugi erdvė išsikalbėti, padedama geriau suprasti savo jausmus ir ieškoti sprendimų. Pagalba yra nemokama, anoniminė ir teikiama visą parą. Telefonas: 0 800 66366. Daugiau informacijos: https://pagalbosmoterimslinija.lt/
Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“ – emocinės paramos linija vyrams, susiduriantiems su emocinėmis krizėmis, santykių problemomis, vienišumu, netektimis ar kitais gyvenimo sunkumais. Siekiama skatinti vyrus kalbėti apie savo problemas ir laiku kreiptis pagalbos. Telefonas: 0 604 11119. Daugiau informacijos: https://nelikvienas.lt/
Linija Doverija – linija suteikianti galimybę gauti emocinę paramą rusų kalba, užtikrinant anonimiškumą ir yra nemokama. Skirta žmonėms, kurie patiria emocinius sunkumus, nerimą, vienišumą ar krizę. Telefonas: 0 800 77277.