Nukentėjus nuo sukčiavimo: svarbu kreiptis pagalbos ir nelikti vienam
Internetinis ir telefoninis sukčiavimas išlieka viena dažniausių nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje. Sukčiai apsimeta bankų, valstybės institucijų ar kurjerių įmonių darbuotojais, siūlo tariamai pelningas investicijas, siunčia netikras nuorodas arba manipuliuoja žmogaus pasitikėjimu ir noru greitai išspręsti finansines problemas.
Sukčiavimo mastą Lietuvoje rodo ir oficiali statistika. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2025 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 4 533 sukčiavimo nusikalstamos veikos. 2026 m. pirmąjį pusmetį užregistruota 2 360 tokių veikų, o tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu-2 603. Šie duomenys apima visus pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį registruotus sukčiavimus, ne vien internetinius ar telefoninius.
Vis dėlto oficialioji statistika neatskleidžia tikrojo problemos masto, nes nemaža dalis nukentėjusių žmonių į teisėsaugą apskritai nesikreipia. 2026 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbto tyrimo duomenimis, policijai apie patirtą internetinį sukčiavimą praneša tik apie 15 proc. nukentėjusiųjų. Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuva yra tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose gyventojai nuo internetinio sukčiavimo nukenčia dažniausiai – kartu su Liuksemburgu, Estija, Belgija ir Prancūzija.
Nukentėjęs asmuo gali prarasti santaupas, pasiskolintus pinigus, atskleisti banko prisijungimo duomenis arba pats, suklaidintas nusikaltėlių, patvirtinti pavedimą. Tačiau finansiniai nuostoliai dažnai yra tik viena patirtos žalos dalis. Po sukčiavimo žmogus gali išgyventi stiprią gėdą, kaltę, pyktį, bejėgiškumą ir nusivylimą. Todėl labai svarbu ne tik kuo greičiau kreiptis į banką ir teisėsaugos institucijas, bet ir gauti emocinę, psichologinę bei kitą pagalbą.
Nukentėjęs asmuo kaltina save
Sukčiavimo atvejus patyrę asemenys neretai galvoja, kad buvo nepakankamai atsargūs, per daug patiklūs ir pasielgė neapdairiai. Žmogus gali nuolat mintyse grįžti prie įvykio ir svarstyti, kaip galėjo nepastebėti apgaulės, kaltinti dėl to save. Gali būti gėda prisipažinti, kad patikėjo nepažįstamais, atskleidė savo duomenis ar pervedė pinigus.
Tačiau svarbu suprasti, kad atsakomybė už nusikaltimą tenka ne nukentėjusiam žmogui, o sukčiui. Sukčiavimo schemos dažnai būna labai profesionaliai parengtos. Nusikaltėliai pasitelkia psichologinį spaudimą, skubina, žada greitą pelną arba apsimeta patikimais specialistais, o kartais ir gąsdina. Jie sąmoningai naudojasi žmogaus pasitikėjimu, emocijomis, poreikiais ar sudėtinga gyvenimo situacija.
Gėdos ir kaltės jausmai kartais tampa tokie stiprūs, kad nukentėjęs žmogus apie įvykį nepasako net artimiausiems žmonėms. Bijodamas būti pasmerktas ar išgirsti priekaištus, dažnai lieka vienas su savo išgyvenimais. Tai gali dar labiau sustiprinti nerimą, beviltiškumą ir socialinę izoliaciją bei sukelti sveikatos sutrikimus.
Patirto sukčiavimo kaina
Klientė į Pagalbos tarnybą kreipėsi nedrąsiai, nes jautėsi atsidūrusi beviltiškoje situacijoje. Moteris norėjo atsiskaityti su giminaičiais už paveldėto tėvų buto dalį ir tapti vienintele būsto savininke, tačiau tam neturėjo pakankamai lėšų. Tuo metu ji sulaukė skambučio su pasiūlymu investuoti itin palankiomis sąlygomis ir buvo įtikinta, kad investuoti pinigai per trumpą laiką išaugs kelis kartus.
Neturėdama pakankamai santaupų, Klientė paėmė paskolą, tikėdamasi, kad investicija sugrįš mažiausiai keturis kartus didesnė, kaip buvo žadėta. Tačiau pervedusi pinigus, klientė nebsesulaukė jokių žinių, turėtais kontakatais, nepavyko nieko pasiekti. Moteris liko ne tik be pinigų, bet ir su paskolos įsipareigojimais ir nebegalėjo atsiskaityti su giminaičiais.
Patirtas nuostolis sukėlė stiprių emocinių išgyvenimų – klientė jautėsi beviltiškai, kaltino save, nedrįso apie įvykį pasakyti artimiesiems, susidūrė ir su sveikatos problemomis. Dėl patirto sukčiavimo moteris buvo kreipusis į policiją, tačiau jautėsi turinti mažai vilties, kad prarastas lėšas pavyks susigrąžinti. Mieste pastebėjusi informaciją apie Pagalbos tarnybą, ryžosi kreiptis. Pirmiausia, ir šiuo atveju svarbiausia, konsultantė išklausė moterį, suteikė emocinį palaikymą, kartu aptarė situaciją ir padėjo susidėlioti galimą pagalbos planą. Psichologės konsultacijos leido klientei geriau suprasti ir priimti savo emocijas, mažinti savęs kaltinimą ir palaipsniui atgauti emocinę pusiausvyrą.
Teisininkės konsultacijos padėjo klientei geriau suprasti pradėto teisėsaugos proceso eigą, savo, kaip nukentėjusio asmens, teises ir galimus tolesnius veiksmus. Konsultacijų metu buvo aptarta, kokią papildomą informaciją ir įrodymus svarbu išsaugoti bei pateikti, taip pat atsakyta į klientei kilusius teisinius klausimus. Tokia kompleksinė pagalba leido moteriai nelikti vienai su savo problema, atgauti pasitikėjimą savimi ir aktyviau dalyvauti sprendžiant susidariusią situaciją.
Policijos svarba sukčiavimo atvejais
Apie patirtą sukčiavimą svarbu pranešti policijai net ir tada, kai nėra garantijų, kad kaltininkas bus nustatytas. Ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas, jeigu nepavyksta nustatyti nusikaltimą padariusio asmens, arba nutrauktas, jeigu nepakanka duomenų konkretaus asmens kaltei pagrįsti ar atsiranda kitų įstatyme numatytų aplinkybių. Tačiau tai nereiškia, kad kreipimasis buvo beprasmis.
Nukentėjusiojo pateikta informacija padeda oficialiai užfiksuoti nusikaltimą, išsaugoti susirašinėjimus, telefono numerius, banko sąskaitų duomenis, mokėjimo dokumentus ir kitus įrodymus. Vienas atvejis gali būti susietas su kitais panašiais sukčiavimais, kuriuose naudotos tos pačios sąskaitos, telefono numeriai ar interneto svetainės. Atsiradus naujiems duomenims, sustabdytas tyrimas gali būti atnaujintas.
Kuo greičiau kreipiamasi į banką ir policiją, tuo didesnė tikimybė, kad dar bus galima sustabdyti pavedimą, apriboti pinigų judėjimą ar nustatyti jų gavėjus. Todėl galimas tyrimo sustabdymas ar nutraukimas neturėtų stabdyti žmogaus nuo pranešimo apie nusikaltimą.
Pagalbos tarnybų vaidmuo
Akredituotos pagalbos tarnybos gali suteikti nukentėjusiam žmogui emocinę, psichologinę ir informacinę pagalbą. Specialistas gali padėti suprasti, kad baimė, pyktis, kaltė ar bejėgiškumas yra natūralios reakcijos patyrus nusikaltimą.
Pagalbos tarnybos taip pat gali padėti žmogui susiorientuoti, kokių veiksmų reikėtų imtis, paaiškinti jo teises ir tarpininkauti bendraujant su teisėsaugos institucijomis, bankais bei kitomis reikalingomis įstaigomis. Prireikus gali būti padedama pasirengti kreipimuisi į teisėsaugą, susisteminti informaciją ir surinkti reikalingus dokumentus.
Tokia pagalba ypač svarbi tuomet, kai žmogus yra nusivylęs, nuleidęs rankas ir nebeturi jėgų savarankiškai spręsti susidariusios situacijos. Specialisto palaikymas gali padėti nukentėjusiajam nepasitraukti iš pagalbos proceso ir atlikti būtinus veiksmus net tada, kai iš karto nematyti rezultato.
Pagalbos tarnybų pagalba yra nemokama ir konfidenciali. Tai suteikia žmogui saugumo jausmą ir galimybę atvirai kalbėti apie savo patirtį, nebijant būti pasmerktam. Saugus ir pagarbus bendravimas gali tapti pirmuoju žingsniu atkuriant pasitikėjimą savimi, mažinant emocinę įtampą ir grįžtant į visavertį gyvenimą.
Tad svarbu nelikti vienam: kuo greičiau kreiptis į banką, policiją ar pagalbos tarnybas. Pagalbos prašymas yra ne gėdos ženklas, o svarbus žingsnis siekiant apsaugoti save, atkurti saugumo jausmą ir pradėti spręsti nusikaltimo sukeltas pasekmes.