Asmens vardas ir kai kurios istorijos aplinkybės pakeistos siekiant išsaugoti konfidencialumą.
Karolis pagalbos kreipėsi pats. Vyras atėjo sugniuždytas – netikėtai užgriuvusios problemos visu svoriu nubraukė jo pasitikėjimą žmonėmis. Nors patirti materialiniai nuostoliai siekė apie 18 tūkst. eurų, emocinė žala buvo nepamatuojama. „Jaučiuosi tarsi apvogtas iš vidaus“, – savo būseną apibūdino Karolis.
Prieš dvi savaites, kai Karolis su šeima ilsėjosi Egipte, jų namuose šeimininkavo vagys. Buvo pavogta vaizdo ir garso aparatūra, juvelyriniai dirbiniai bei grynieji pinigai. Namuose buvo likusios dvi katės, kurias periodiškai lankė ir prižiūrėjo Karolio mama, tačiau tai ilgapirščių nesustabdė. Nusikaltėliai kruopščiai apieškojo namus: neliko neišversto stalčiaus, nenuimto ir nepatikrinto užuolaidų karnizo, buvo supjaustyti minkštieji baldai.
„Tam reikėjo pasiruošti, perprasti mūsų dienotvarkę ir žinoti, kad namuose yra ką vogti“, – svarstė Karolis. Dar daugiau nerimo sukėlė brolio pastebėjimas, kad nemažai informacijos apie save šeima galėjo atskleisti patys.
„Ir žmona, ir aš buvome įpratę džiaugsmingomis gyvenimo akimirkomis dalytis viešai. Keliaudami nuolat keldavome nuotraukas, vaizdo įrašus ir informaciją į socialinius tinklus. Žmona net viešai padėkojo mano mamai už kačių priežiūrą. Iš mūsų įrašų buvo galima beveik minučių tikslumu suprasti, kada išvykome į oro uostą ir kad namuose ilgesnį laiką nieko nebus“, – pasakojo vyras.
Tai, kas anksčiau atrodė nekaltas dalijimasis gražiomis akimirkomis, po vagystės tapo didžiulio nerimo šaltiniu. Karolis ėmė galvoti apie socialiniuose tinkluose paskelbtas vaikų nuotraukas, nurodytas jų ugdymo įstaigas, savo ir žmonos darbovietes, šeimos pomėgius, kelionių planus bei kitus asmeninio gyvenimo faktus.
„Iš viešai prieinamos informacijos buvo galima susidaryti beveik visą mūsų šeimos gyvenimo ir namų vaizdą“, – apibendrino Karolis.
Nors dalis įrašų buvo matoma tik socialinių tinklų „draugams“, Karolis suabejojo, ar maždaug tūkstantį kontaktų iš tiesų galima laikyti patikimų žmonių ratu. Socialinio tinklo privatumo nustatymai sumažina informacijos prieinamumą, tačiau visiškai jos neapsaugo: įrašas gali būti nukopijuotas, persiųstas, parodytas kitiems žmonėms ar išsaugotas ekrano nuotraukoje.
Su Karolio nerimu ir patirtos traumos pasekmėmis dirbome ilgiau nei mėnesį. Jam taip pat buvo suteiktos teisininko konsultacijos. Vėliau Karolis susirado psichoterapeutą ilgesniam darbui su savimi.
Nusikaltimo padariniai – ne vien materialiniai
Vagystė iš namų reiškia ne tik prarastus daiktus ar pinigus. Žmogus gali patirti stiprų nesaugumo jausmą, nerimą, miego sutrikimų, baimę likti vienam arba grįžti į namus. Gali atsirasti nepasitikėjimas aplinkiniais, nuolatinis budrumas, kaltė ir mintys, kad nusikaltimo buvo galima išvengti.
Tačiau atsakomybė už nusikaltimą visada tenka jį padariusiam asmeniui. Nukentėjęs žmogus neturėtų būti kaltinamas dėl to, kad dalijosi savo gyvenimo akimirkomis, neįsirengė tam tikrų apsaugos priemonių ar laiku neįvertino rizikos.
Informatikos ir ryšių departamento viešai skelbiamoje nusikalstamumo statistikoje vagystės iš gyvenamųjų patalpų išskiriamos kaip atskira nusikalstamų veikų grupė. Tai primena, kad įsilaužimai į namus nėra vien pavienės istorijos, o reali visuomenės saugumo problema.
Kuo gali būti pasinaudota viešojoje erdvėje?
Atskirai paskelbta nuotrauka ar trumpas įrašas gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau sujungus daugybę skirtingų įrašų galima sužinoti:
- kur žmogus gyvena ir dirba;
- kada šeimos nebūna namuose;
- kokį turtą ji turi;
- kokiu automobiliu naudojasi;
- kokias vietas reguliariai lanko;
- kur mokosi ar būna vaikai;
- kas prižiūri namus, vaikus ar gyvūnus;
- kokie yra šeimos narių tarpusavio ryšiai ir kasdieniai įpročiai.
Ši informacija gali būti panaudota rengiantis vagystei, sukčiavimui, apsimetant šeimos nariu ar pažįstamu, bandant išvilioti prisijungimo duomenis ar pinigus. Ji taip pat gali sudaryti sąlygas asmeniui persekioti, šantažuoti, grasinti, skleisti melagingą informaciją ar viešai žeminti. Nuotraukos ir asmens duomenys gali būti nukopijuoti, paskelbti kitose paskyrose, panaudoti netikroms paskyroms arba dirbtinio intelekto kuriamam klaidinančiam turiniui.
Viešai skelbiamos šeimos konfliktų, skyrybų, sveikatos problemų ar vaikų sunkumų detalės gali pakenkti žmogaus reputacijai, santykiams ir emocinei savijautai. Net ištrintas įrašas nebūtinai išnyksta – jo kopijos gali likti kitų žmonių įrenginiuose ar būti paskelbtos kitose interneto vietose.
Vaikų privatumas reikalauja ypatingo atsargumo
Ypač atsakingai turime elgtis su informacija apie nepilnamečius vaikus. Nuotraukose ir įrašuose gali būti matomi mokyklos ar darželio pavadinimai, uniformos, gyvenamoji aplinka, lankomi būreliai, kasdieniai maršrutai ir vietos, kuriose vaikas reguliariai būna.
Tokia informacija gali būti panaudota patyčioms, vaiko tapatybei nustatyti, kontaktui su juo užmegzti, manipuliuoti jo pasitikėjimu ar kurti netikrą ir žalingą turinį. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad prieš viešinant vaiko atvaizdą būtina įvertinti vaiko interesus, teisę į privatumą ir galimas pasekmes ateityje.
Vaikas turi teisę augti netapdamas viešai kuriamos šeimos istorijos objektu. Prieš skelbiant jo nuotrauką ar kitą informaciją, verta pagalvoti, kaip pats vaikas tai vertins po kelių metų. Jei vaikas jau geba išreikšti savo nuomonę, svarbu jo atsiklausti. Saugiausias sprendimas – neskelbti informacijos, pagal kurią vaiką būtų galima lengvai atpažinti, nustatyti jo gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ar kasdienę dienotvarkę.
- Kaip sumažinti riziką?
- Apie kelionę ir išvykimą geriau skelbti jau grįžus namo.
- Nežymėti tikslios buvimo vietos realiuoju laiku.
- Neviešinti gyvenamosios vietos, namo numerio, automobilio numerių, apsaugos sistemos ar namų vidaus išplanavimo.
- Reguliariai peržiūrėti socialinių tinklų kontaktų sąrašus ir privatumo nustatymus.
- Neskelbti vaikų ugdymo įstaigų, būrelių, kasdienių maršrutų ir buvimo vietos.
- Įvertinti ne tik pagrindinį įrašo objektą, bet ir tai, kas matoma jo fone.
- Paprašyti artimųjų be sutikimo neskelbti šeimos nuotraukų, kelionių planų ar kitos privačios informacijos.
- Naudoti patikimus, skirtingus slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikaciją.
- Įtarus, kad asmens duomenimis ar nuotraukomis naudojamasi neteisėtai, išsaugoti ekrano kopijas ir kitus įrodymus bei kreiptis į policiją.
Viešindami informaciją apie savo šeimą, pomėgius, turtą ir kasdienį gyvenimą rizikuojame patirti ne tik apkalbas ar pavydą, bet ir finansinę, emocinę ar fizinę žalą.
Tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti socialinių tinklų. Tačiau prieš skelbiant verta savęs paklausti: kas šią informaciją matys, ką iš jos galima sužinoti ir ar ji negalėtų būti panaudota prieš mane arba mano artimuosius?
Saugokite save, savo šeimą ir artimuosius. Džiugiomis akimirkomis dalykitės atsakingai, o dalį jų pasilikite tik sau ir artimiausiems žmonėms.
Pagalba priklauso ir tada, kai nepradėtas ikiteisminis tyrimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skelbiamais duomenimis, 2025 m. pagalbos tarnybose buvo užregistruoti 2 556 nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys, iš kurių 2 490 sutiko priimti pasiūlytą pagalbą. Pagalba suteikta 1 597 moterims, 842 vyrams ir 51 vaikui, o iš viso suteikta daugiau kaip 15 tūkst. įvairių paslaugų.