Nusikaltimas kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei? Skambink 112

Nusikalstama veika gali pakeisti žmogaus savijautą, santykį su aplinka ir net su pačiu savimi. Tačiau tai, kas vyksta po nusikaltimo, taip pat yra svarbu. Kartais žmogus, pagaliau išdrįsęs papasakoti apie tai, kas įvyko, tikisi supratimo ir palaikymo, tačiau išgirsta: „Kodėl tu ten buvai?“, „Kodėl iš karto nesikreipei?“, „Kaip galėjai tuo patikėti?“ ar „Gal viskas nebuvo taip blogai?“

Tokie klausimai nebūtinai kyla iš noro įskaudinti. Kartais juos lemia nežinojimas, noras suprasti situaciją ar bandymas rasti logišką paaiškinimą. Vis dėlto nukentėjusiam žmogui tokia reakcija gali sustiprinti kaltės, gėdos, bejėgiškumo ar nepasitikėjimo savimi jausmus. Todėl po nusikalstamos veikos svarbu klausti ne tik „kokios pagalbos reikia?“, bet ir „kaip tą pagalbą suteikti taip, kad ji iš tiesų padėtų?“

Mokslinėje literatūroje vartojama antrinės viktimizacijos sąvoka. Ji apibūdina papildomą žalą, kuri gali atsirasti ne dėl pačios nusikalstamos veikos, o dėl vėlesnių aplinkinių ar institucijų reakcijų. Tai nebūtinai yra atviras kaltinimas ar netinkamas elgesys. Kartais žmogui sunkumų gali sukelti nepasitikėjimas, žmogaus patirties menkinimas, abejingumas ar situacijos vertinimas taip, kad nukentėjusysis pasijunta nesuprastas ar dar kartą įskaudintas.

Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai. 2022 m. žurnale „PLOS ONE“ paskelbtoje sisteminėje 75 mokslinių publikacijų apžvalgoje, apėmusioje 2799 nukentėjusiųjų patirtis po įvairių potencialiai trauminių įvykių, buvo nagrinėjama, kaip žmonės patiria artimųjų, draugų, kolegų ir kitų aplinkinių teikiamą palaikymą. Tyrėjai nustatė, kad palaikymas dažnai buvo siejamas su empatija, dalijimusi patirtimi ir buvimu šalia. Tuo metu tarp neigiamų patirčių buvo minimi palikimo vienam jausmas, vengimas, empatijos stoka ir pagalbos nebuvimas net tada, kai jos buvo prašoma.

Tai leidžia suprasti, kad aplinkinių reakcija į nukentėjusį žmogų nėra vien mandagumo ar gerų manierų klausimas. Tai gali būti svarbi jo patirties dalis po trauminio įvykio. Po nusikalstamos veikos aplinkiniai neretai nori suprasti, kodėl žmogus pasielgė vienaip ar kitaip. Kodėl nepasipriešino? Kodėl neišėjo? Kodėl iš karto nepranešė? Kodėl pasitikėjo kitu žmogumi? Tačiau tokie klausimai ne visada padeda.

Žmogaus reakcija į grėsmę ar stiprų stresą gali būti labai skirtinga. Vienas žmogus bando priešintis, kitas bėga, trečias sustingsta, o dar kitas tik vėliau suvokia, kas iš tikrųjų įvyko. Todėl tai, kas iš šalies atrodo kaip akivaizdus pasirinkimas, tuo metu žmogui galėjo būti visai kitokia patirtis. Dėl to vietoje klausimo „Kodėl taip padarei?“ prasmingiau paklausti: „Kas tau dabar būtų svarbiausia?“ Vietoje „Kodėl iš karto nepranešei?“ paklausti „Ar norėtum, kad padėčiau išsiaiškinti, kur galima kreiptis?“ O vietoje „Ar tikrai viskas buvo taip?“ galima tiesiog pasakyti: „Girdžiu, kad tau tai buvo labai sunku.“ Tokie žodžiai nereiškia, kad turime spręsti teisinius klausimus ar iš anksto nuspręsti, kas yra kaltas. Jie reiškia, kad pirmiausia suteikiame žmogui galimybę būti išgirstam ir suprastam.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad po nusikalstamos veikos žmogus gali jaustis praradęs kontrolę. Todėl pagalba neturėtų dar kartą atimti iš jo galimybės rinktis. Kartais tai reiškia labai paprastus dalykus: paklausti, ar žmogus nori kalbėti, suteikti jam laiko, paaiškinti galimus tolesnius žingsnius, pasiūlyti pagalbą, bet nepriimti visų sprendimų už jį.

Apie nukentėjusiųjų patirtį ir santykį su teisingumo sistema taip pat kalbama moksliniuose tyrimuose. 2015 m. M. Kunst, L. Popelier ir E. Varekamp atliktoje sisteminėje ir kritinėje mokslinės literatūros apžvalgoje buvo analizuojamas nukentėjusiųjų pasitenkinimo teisingumo sistema ir emocinio atsistatymo ryšys. Tyrėjai nustatė tam tikrų sąsajų tarp pozityvesnio proceso vertinimo ir emocinės savijautos, tačiau kartu pabrėžė, kad turimi tyrimai neleidžia paprastai teigti, jog vien pasitenkinimas teisingumo sistema tiesiogiai lemia emocinį atsistatymą. Tai svarbi išvada, nes žmogaus savijautos po nusikalstamos veikos negalima paaiškinti vienu veiksniu. Vis dėlto tai primena, kad bendravimo būdas, pagarba žmogaus patirčiai, aiški informacija ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus yra reikšmingos pagalbos dalys.

O ką galime padaryti mes, būdami šalia nukentėjusio žmogaus? Pirmiausia išklausyti. Nebūtina iš karto ieškoti atsakymų ar sprendimų. Kartais žmogui svarbiausia žinoti, kad jo klausomasi. Svarbu ir nekaltinti. Klausimai apie tai, ką žmogus galėjo ar turėjo padaryti kitaip, neturėtų tapti kaltės perkėlimu nukentėjusiajam. Taip pat verta nespausti. Žmogus neprivalo visko papasakoti iš karto, o jo pasakojimas neturi būti išgaunamas klausimais, į kuriuos jis dar nėra pasiruošęs atsakyti. Galima paklausti labai paprastai: „Ar nori, kad tik išklausyčiau, ar norėtum, kad padėčiau ieškoti sprendimo?“ Toks klausimas suteikia žmogui pasirinkimą ir leidžia suprasti, kokios pagalbos jam šiuo metu reikia. Kai kuriais atvejais svarbu paskatinti kreiptis ir profesionalios pagalbos. Ypač tada, kai po įvykio ilgą laiką išlieka stiprus nerimas, baimė, miego sunkumai, įkyrios mintys, vengimas ar kiti kasdieniam gyvenimui trukdantys sunkumai. Kreipimasis pagalbos nėra silpnumo požymis, tai vienas iš būdų pasirūpinti savimi po patirtos traumos.

Kalbant apie pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems žmonėms, dažnai daug dėmesio skiriama tam, kur kreiptis, kokios paslaugos teikiamos ir kokių veiksmų imtis. Visa tai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, ką žmogus patiria pirmą kartą prabilęs. Kartais vienas sakinys gali sustiprinti gėdą ir priversti žmogų užsisklęsti. Kitas gali suteikti jausmą, kad jo patirtis yra išgirsta, kad jis nėra kaltas dėl to, kas jam nutiko ir kad pagalbos galima ieškoti savo tempu. Todėl pagalba nukentėjusiam žmogui nėra vien informacija, kontaktas ar nukreipimas pas specialistą. Pagalba yra ir santykis tai, kaip klausome, kaip kalbame ir kiek vietos paliekame pačiam žmogui.

Ne visada galime užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, tačiau galime pasirūpinti, kad po jos žmogui netektų patirti dar vienos žalos būti nesuprastam, apkaltintam ar nuvertintam. Kartais padėti reiškia ne pasakyti daugiau, o tiesiog tinkamai būti šalia.

Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, svarbu nelikti su tuo vienam. Galite kreiptis nemokamos ir konfidencialios pagalbos, kur specialistai gali išklausyti, padėti suprasti, kokios pagalbos reikia, suteikti informaciją apie jūsų teises ir kartu ieškoti tinkamiausių sprendimų.

Daugiau informacijos apie pagalbą nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims, jų teises ir galimybes gauti pagalbą rasite platformoje AsNukentejau.lt.